Bėgant laikui keičiasi ir tradicijos. Anksčiau lietuviškas vestuves buvo galima atpažinti iš tolo dėl gilių, aiškiai matomų tradicijų, tokių kaip rūtų vainikėlio, prisegto prie veliumo, malkų skaldymo, lėkštės daužymo ir pan. Be abejo, yra tradicijų, kurios išliko iki šių dienų: piršliai, pamergės ir pabroliai, piršlio korimas ir pan. Deja, bet ne visada laikomasi tradicijų, atsiranda naujų, kurios pakeičia senąsias. Tokios tradicijos, kaip keliaraiščio nuėmimas dantimis nuo jaunosios kojos, vakarėlio patalpos ir bažnyčios puošimas nuo A iki Z, jaunųjų dovanos šventės svečiams atkeliavo iš vakarų šalių.
Anksčiau, kai Lietuva buvo Rusijos sudėtyje, bažnytinė santuoka buvo draudžiama, todėl poros, kurios vis dėl to norėdavo prisiekti amžiną meilę Dievo akivaizdoje, slapta tuokdavosi bažnyčioje. Apie šventųjų namų puošybą net nebuvo kalbos. Šiais laikais, kai galime laisvai rinktis, jaunieji, siekdami šaltą bažnyčios erdvę pripildyti jaukumo ir šilumos, puošia bažnyčios suolus, taką iki altoriaus, patį altorių ir erdvę įvairiomis dekoracijomis.
Bažnyčios puošimas vestuvėms balionais atėjęs iš vakarų. Juos galima pasirinkti įvairių formų ir iš didžiulės spalvų gamos paletės. Dažniausiai balionų spalvos parenkamos derinant jas (ar net atitikmuo) prie vestuvėse vyraujančio kolorito. Jaukumo iš šiltumo jausmą labai suteikia pastelinės spalvos, kurios neerzina akies, lengvai priderinamos. Patalpų puošimui itin populiarūs aukštyn kylantys helio dujomis užpildyti balionai, kurie pririšti prie suolų kabo ore bei atrodo nežemiškai.
Bažnyčios papuošimas vestuvėms balionais nėra sudėtinga užduotis. Pliusas tas, kad šis malonumas nėra brangus (nors helio dujomis užpildyti balionai yra kur kas brangesni nei paprasti, tipiniai šventiniai balionai). Bažnyčios erdvė tampa pripildyta šilumos, žaismingumo ir jaukumo. Balionai simbolizuoja svajonę, jų lengvumą, o juk vestuvės su mylimu žmogumi ir yra tai, apie ką svajojai ir ko troškai.