Tėvai, kurie siunčia savo vaikus mokytis į privačias mokyklas, pageidauja, kad jie užaugtų savarankiški, nebijotų reikšti savo nuomonę, išsiugdytų kritinį mąstymą, o ne būtų panašūs į klusnius įsakymų vykdytojus, kokiais yra eiliniai kareiviai. Visos privačios mokyklos Vilniuje ir siekia tokių pat tikslų.
Koks yra išlaidų skirtumas tarp valstybinių ir privačių mokyklų?
Tėvų, kurių vaikai lanko privačias mokyklas, įsitikinimu, išlaidų skirtumas nėra itin didelis, nes valstybinėse mokyklose už vaikus tenka daug pinigų atiduoti taip vadinamiems klasių fondams. Valstybinėse mokyklose renkamos rinkliavos klasių būklės pagerinimui, mokymo priemonių atnaujinimui ir pan. Privačiose mokyklose tokių rinkliavų nėra. Kartais pasitaiko, kad valstybinėse mokyklose besimokančių vaikų tėvai net išleidžia daugiau pinigų jų ugdymui, nei privačiose mokyklose. Kaip rodo praktika ir tėvų atsiliepimai, privačiose mokyklose užklasinė veikla ir maitinimas kainuoja pigiau nei valstybinėse mokyklose.
Kas privačiose mokyklose garantuoja geresnį išsilavinimą?
Tėvų nuomone, privačiose mokyklose išsilavinimo lygis yra gilesnis ir platesnis negu valstybinėse mokyklose. Tai pasiekiama tada, kai tėvai ir mokyklų rėmėjai privačioms mokykloms skiria tiek lėšų, kiek jų reikia aukštos kvalifikacijos pedagogams samdyti, svarbu pasiekti ir pageidaujamą neformalaus ugdymo lygį, kam irgi reikia atitinkamų išlaidų. Manoma ir taip, kad vaikų mokymosi rezultatams nemažą reikšmę turi ir pačių vaikų tėvų išsilavinimas, aplinka, kurioje vaikai yra ugdomi. Pažangu yra ir tai, kad privačiose mokyklose ugdymo procesas būna pritaikomas konkrečiam vaikui atsižvelgiant į jo poreikius.
Kaip privačiose mokyklose organizuojamas vaikų ugdymas?
Privačiose mokyklose vaikai yra mokomi nedidelėse grupelėse, siekiančiose iki 15 moksleivių. Be to, mokomasi ne tik iš vadovėlių, kitos reikiamos informacinės medžiagos, bet ir iš praktinės patirties. Moksleiviai mokomi jungti į visumą skirtingų dalykų žinias ir skirtingais kampais studijuoti įvairius reiškinius. Taip pat labai daug dėmesio skiriama mokinių socialiniam ir jausminiam ugdymui, fiziniam lavinimui, kas akivaizdžiai prisideda prie jų fizinio ir dvasinio tvirtumo. Moksleiviai yra ugdomi ir pavieniui, ir grupėse, todėl jie atranda jiems patį tinkamiausią mokymosi būdą, išmoksta veikti kolektyve.