Iš daugybės lankytinų vietų Lietuvoje išrinkome keletą vietų, kurios pirmiausia patraukė vieną ar kitą keistumą. Gėlių vazonų ir kitų reikmenų pilni namai, krematoriumo ekspozicija, vabzdžių viešbutis, trobelė ant vištos kojų ir pan., pirmiausia nustebina, o vėliau smalsumas kviečia patvirtinti šių vietų autentiškumą ir aplankyti tas vietas.
Tuputiškių serpantinas – serpantinas – kelias kalnuose
Kelias žemyn nuo kalno labai siauras, vingiuotas ir vingiuotas, besitęsiantis šimtus kilometrų, tarsi maža kalvelė. Tuputiškių kelio serpantinas – vienintelis Lietuvoje. Kad ir koks būtų ilgas ar trumpas, jis nėra toks geras kaip kalnų serpantinas, tačiau vingio aštrumu tikrai nenusileidžia kalnų serpantinui. Tuputiškių akmeninis serpantinas, pastatytas XX a. Iš pradžių buvo sujungta viršutinė ir apatinė spinta. Kitas vertas aplankymo radinys – skruzdėlynas. 2016 metais Žagarės regioninio parko vyšnių sode iškilo neįprastas ir netikėtas statinys – vabzdžių viešbutis – pirmasis toks mūsų krašte. Vabzdžių namai arba viešbučiai (angl. insect hotel) ypač populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, vieta ir funkcijomis ekosistemose, nes juose tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis. Paminklas litui ir eurui. Ilgą laiką nebuvo aišku kas pastatė šį „paminklą“. Sovietmečiu ties posūkiu į Nemajūnus buvo pastatytas akmuo, ant kurio buvo iškaltas Nemajūnų kolūkio pavadinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo liko tik akmuo. Įvedus eurą, po vienos nakties atsirado įamžinta „nueinanti“ valiuta – litas. Lygiai taip pat vėliau po nakties atsirado dar ir euro skulptūra. Tik po kurio laiko paaiškėjo, kad paminklą litui ir eurui pastatė jieznietis Kęstutis Prakapas.
Prie Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio teka nedidelė Vaiguvos upė, kuri tampa natūralia Vaiguvos upės gatve mieste
Tai unikali vieta: vietiniai savo namus gali pasiekti tik eidami ar važiuodami palei upelį. Į Vaiguvą įteka keli šaltiniai, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas padengtas akmenukais. Kelias upės gatve yra daugiau nei pusės kilometro ilgio. Čia galėsite pramogauti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas siekiant sumažinti taršą. AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje. Fosfogipsas – tai gipsas su maža fosfatų (trąšų) priemaiša, atsirandantis fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Kalnai trąšų gamyklos pašonėje pradėti pilti nuo 1968 metų. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę per 21 mln. tonų. Kasdien į kalnus atvežama apie 5 500 tonų fosfogipso, tad per metus jie papilnėja maždaug dviem milijonais tonų. Šiuo metu kalnų užimamas plotas apie 84 hektarai, kai kurių aukštis siekia 60 metrų. Anksčiau pradėti formuoti kalnai dabar jau apsodinti, apaugę medžiais ir žole. Fosfogipso kalnus supa tvenkiniai, kuriuose apsistoti pamėgo praskrendančios gervės. Objektas nėra lankomas, tačiau stūksantys kalnai matomi ir 5 kilometrų atstumu. Kitas vertas aplankymo statinys yra pilis. Viena Gedimino pilies kopija stūkso Biržų rajone. Būginių kaimo gyventojas Jonas Laumė savo žemėje pasistatė keliasdešimt kartų sumažintą Gedimino pilies kopiją. Kasdamas tvenkinius iš iškasto molio jis supylė aukštoką, septynis metrus siekiantį kalnelį. Po to pagal nuotraukas ėmėsi statyti Gedimino pilį. Jai sumūryti J.Laumė panaudojo 3 tūkst. senų nugriautų fermų plytų bei pusę tonos cemento. Darbas kainavo apie 4 tūkst. litų. Pasirodo, kad Lietuvoje yra ir dar viena Gedimino pilies kopija.